pūti

pū́ti, pū̃va (pū̃na K, pū́sta; SD290, R134), pùvo (pùvė) intr. 1. R, K, I veikiant bakterijoms organiškai irti, gesti; dūlėti, trūnyti, trešti: Orai blogi, miežiai da ne visi parvežti, kiti pū́sta Kt. Katros roputės pùvo, supuvo dirvo[je] Erž. Rugiai pū́sta in lauko, o duonos nėra Arm. Bulbės pūsta Vlk. Užaugo bulbos: ir pùs, ir bus Krok. Obuoliai pū́sta, kirmėlių sugraužti Ob. Obuoliai pùvo kap pakepti Btrm. Jos (sėklos) teip pat veikiai pūna, būdamos ir šilimoj S.Dauk. Organiniai kūnai pūsta tada, kai jie gauna pakankamai oro, t. y. deguonies rš. Nudžiūvusieji augmens ne pūva, bet trūnėja, nes ten daug yra vandens, o maža šilumos ir oro rš. Ma[no] dures nei lūžta, nei pū́sta Str. Po tinku sienos daugiau pū́sta Krns. Marškiniai pū́sta ant kaklo Aps. Ans keras jau bepū̃nąs Krtn. Sėdynė patvory pū́sta, guli Šš. Dangstis ledokas, pū́sta pošnia Arm. Lininės sietkos greit pū́sta Antr. Nagai nepūna rš. Tik gaila balnelio šilko bepūstančio TŽI238. Daug Puntuke ąžuolo kelmų tebepūsta A.Baran. Kvepia amžinai kintanti miško žemė, kvepia pūvantis medis J.Gruš. Po pačiais vidaus langais bala pūvančio vandens smirdėjo Tat. Jaunas brolužėlis žemelėj pūsta LTR(Lp). Tu žemėj bepūsi, aš už kito būsiu JV1058. O aš pūnąs sutvėrimas, aš pjaulas M.Valanč. Ir kaipo auksas negenda, nepūna, teip tada kūnas motinos tavo žemė[je] neturia pūti ŽCh282. Šuva smirda kai pū̃vamas Ds. Kosu į gembę įsikibusi – plaučių pūvamąją ligą turiu Šts. | prk.: Ano rankosa darbas pū́sta (lėtai, prastai dirba) Grv. ^ Pažadėta bebūną, pakilnota bepūną Vlkv. In seniną galva džiūsta, kojos pū́sta Dglš. Mėsa džiūsta, plunksnos pūsta (troba: sienojai po stogu sausi, o stogas pūva) B. Kūnas žemėje pūsta, dūšia pasaulį valgydina (rugys) Pnd.

pūtinaĩ adv.: Nupū́s liuob pūtinaĩ, ne tik nuskirs [piemenų kojos] End. ║ virsti puvenomis: Kad žemė pyna (pyja), tada ir velėna pū̃na, ir todėl koja kiaurai smunka, klimpsta J. ║ prk. smukti, gesti, irti: Buržuazinė kultūra vis labiau pūva (sov.) sp.

2. prk. nykti patekus į labai vargingas sąlygas: Nereiktų pūti tamsiuose rūsiuose A.Vien. Pū́ti kalėjime DŽ¹. ^ Geriau biednam varge pūti, negu turtingam su gėda būti KrvP(Trg). 3. I menk. ilgai drybsoti, miegoti: Pūk, nor tu išstipk! Psn. Per visą naktį pùvo, ir sako, kad da jam maža miego Str. \ pūti; apipūti; atpūti; įpūti; išpūti; nupūti; papūti; perpūti; piepūti; prapūti; pripūti; supūti; užpūti